Neseniai paviešintoje Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Žuko ataskaitos apie Bendrojo plano įgyvendinimą esminiai akcentai:

- eilę metų mažėjęs, 2023 metais nusikalstamumas mieste pradėjo augti.

- pernai didėjęs gyventojų skaičius - tai rezultatas svetimšalių, atvykusių į Klaipėdą dirbti ir gyventi, bet ne Lietuvos gyventojų, pasirinkusių Klaipėdą, skaičiaus didėjimas.

- gimstamumo rodikliai mieste ir toliau išlieka mažėjantys.

- dalis klaipėdiečių, gyvenančių žemiau skurdo rizikos ribos, 2023 metais išaugo nuo 8.24 iki 12.9 procentų.  - traukiasi būsto statyba - gyvenamosios paskirties objektų ststybos leidimų skaičius krito nuo 157 iki  97.

- ataskaitos rengėjai akcentuoja niekaip negerėjančią aplinkosaugos ir taršos mažinimo padetį:  „Vis tik tenka pažymėti, kad kvapų tarša sunkiai valdoma nuo regioninio sąvartyno, nuotekų valyklos infrastruktūros teritorijose esančių taršos šaltinių, LEZ, uosto, todėl pasiekia gyvenamuosius kvartalus tiek pietinėje miesto dalyje, tiek minėtų taršos objektų teritorijų gretimybėje, o taikomos kvapų mažinimo priemonės tikrai nėra pakankamos ir efektyvios“.

- nedidėja Klaipedos patrauklumas turistams: teigiama, kad miestą aplankė 56 420 atvykstantys turistai, kas yra 3000 mažiau, nei ankstesniais metais.

Teiginių šaltinis - https://www.atviraklaipeda.lt/2024/09/25/klaipedos-veide-niurokos-grimasos/

Įdomu, kaip klaipėdiečiai, matantys ir suvokiantys esamą miesto padėtį, vertina Klaipėdos ateities perspektyvas ? Nesunku nuspėti, kad prognozės bus labai minorinės, todėl neskubėkim pasididinti negatyvo masės dar ir savo aimanomis. Pasitaškymai emocijomis pridėtinės vertės miestui nekuria. Geriau pabandykim pasidalinti savo nuomonėmis ką ir kaip galima būtų mieste daryti kitaip, kad vienas, ar keli iš aukščiau minėtų ir patvirtintų faktų iš miesto trūkumų imtų konvertuotis į privalumus. Ar turite minčių? 

https://www.facebook.com/share/p/BVbvZrV1WH6h3rTe/

Architektas Romas Gailius bando atkreipti dėmesį į eilinę nesamonę, kuri eilinį kartą bus įgyvendinta pasirinkusios pasyviai stebėti architektuomenės ir miestiečių bendruomenės dėka.  

Miesto centras buvo planuojamas kaip teritorijos be vidaus degimo variklių - transportui judėti ir stovėti turėjo būti numatytos ir įrengtos vietos centro prieigose, o centras abiejuose Dangės krantuose vystomas kaip gyventojui draugiškos ir patrauklios viešosios erdvės. Na, kad laisvalaikiu klaipėdiečiai norėtų ne į Akropolį, o į miesto centrą ir kad ten būsų smagu, įdomu ir būtų ką veikti. Tačiau pačių miestiečių visiškai teisėtai išsirinkta valdžia turi kitų planų. Teatras, viešbučiai, valdžios namas - į čia klaipėdiečiui niekaip negalima savo organizmo prinešti tuos pora šimtų metrų pėsčiomis, į čia būtinai reikia prie pat durų privažiuoti automobiliu ir būtinai ten jį palikti, kad pastovėtų. O dar geriau - jei nuo automobilio į namą bus galima pro miesto griaučius išknistu tuneliu patekti. Na, jau aišku, kad suplanavo, pasitvirtino ir padarys - juk viskas daroma tik miestiečių labui, gerovei ir patogumui. Lieka kaip ir vienintelė bėda, jeigu nekreipti dėmesio į kaip supuvusį dantį išrautą miesto istoriją - juk lengva jau dabar numatyti, kad požeminio parkingo įrengimas ir po to išlaikymas (dėl nuolatinės kovos su hidrodinamikos dėsniais) kainuos pasakiškai brangiai.  Tai kokia klaipėdiečių nuomonė - ar jūs pageidaujate iš anksto žinoti kiek kainuos valanda jūsų automobilio nuostabiai patogaus parkavimo požeminiame parkinge po Atgimimo aikšte, jeigu parkingo kaštai nebus dotuojami iš jūsų mokesčiais sunešto miesto biudžeto? 

Reformos kartais reikalingos, bet kai jos tampa tęstiniu, niekada nesibaigiančiu procesu, ateina laikas įsivertinti, ar teisinga kryptimi einama. Ir yra bėda, kai kaskart, kas keturis metus pasikeitus valdžiai šalyje, svarbios gyvenimo sritys yra reformuojamos vis iš naujo. Įdomu, kaip klaipėdiečiai, kaip sveikatos apsaugos paslaugų vartotojai, vertina sveikatos paslaugų kokybę mieste?