Vienas iš veiksnių galėtų būti želdynų ir žaliųjų zonų plėtra. Želdynai padeda sumažinti oro taršą ir kuria patrauklesnę miesto aplinką. Klaipėda galėtų tęsti viešųjų parkų renovacijas, kurti naujus želdynus, sodinti daugiau medžių gatvėse, taip pat galėtų skatinti bendruomenes įsirengti „žaliąsias“ zonas – pvz., bendruomeninius sodus.
Kadangi Klaipėda yra uostamiestis, svarbu rūpintis ir vandens kokybe tiek Kuršių mariose, tiek Baltijos jūroje. Investicijos į uosto taršos kontrolės sistemas, kanalizacijos valymo įrenginius ir teršalų mažinimo iniciatyvas padėtų užtikrinti, kad miesto aplinka išliktų švari.
Mūsų miestas yra tarp pramonės zonų todėl žmonės kenčia dėl jų daromo poveikio. Imant pavyzdį iš kitų šalių, galima būtų planuoti miesto plėtrą taip, kad tarp gyvenamųjų ir pramonės zonų atsirastų buferinės zonos su specialiai suformuota apželdinta kalva. Taip pat reiktų spręsti rytinių ir vakarinių autotransporto kamščių bei uosto sunkiasvorio transporto problemas, dėl ko yra didelė oro tarša.
Nors Klaipėdoje yra dviračių takų, jų tinklą dar galėtų išplėsti. Saugūs ir patogūs dviračių takai padėtų skatinti žmones dažniau rinktis dviratį ar vaikščioti pėsčiomis, taip mažinant automobilių naudojimą ir oro taršą. O ir spūsčių sumažėtų
Per pastaruosius metus matau tam tikrų teigiamų pokyčių – mieste įrengiami dviračių takai, atnaujinami viešieji parkai ir želdynai, o miesto atliekų tvarkymas po truputį tobulinamas. Vis dėlto, yra dar daug sričių, kur Klaipėda galėtų pasistengti.
Norime Jus informuoti, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Jeigu sutinkate, prašome paspausti mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Privatumo politika
Vienas iš veiksnių galėtų būti želdynų ir žaliųjų zonų plėtra. Želdynai padeda sumažinti oro taršą ir kuria patrauklesnę miesto aplinką. Klaipėda galėtų tęsti viešųjų parkų renovacijas, kurti naujus želdynus, sodinti daugiau medžių gatvėse, taip pat galėtų skatinti bendruomenes įsirengti „žaliąsias“ zonas – pvz., bendruomeninius sodus.
Kadangi Klaipėda yra uostamiestis, svarbu rūpintis ir vandens kokybe tiek Kuršių mariose, tiek Baltijos jūroje. Investicijos į uosto taršos kontrolės sistemas, kanalizacijos valymo įrenginius ir teršalų mažinimo iniciatyvas padėtų užtikrinti, kad miesto aplinka išliktų švari.
Mūsų miestas yra tarp pramonės zonų todėl žmonės kenčia dėl jų daromo poveikio. Imant pavyzdį iš kitų šalių, galima būtų planuoti miesto plėtrą taip, kad tarp gyvenamųjų ir pramonės zonų atsirastų buferinės zonos su specialiai suformuota apželdinta kalva. Taip pat reiktų spręsti rytinių ir vakarinių autotransporto kamščių bei uosto sunkiasvorio transporto problemas, dėl ko yra didelė oro tarša.
Mieste galima dar labiau paskatinti atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, įrengiant daugiau patogiai prieinamų rūšiavimo konteinerių.
Nors Klaipėdoje yra dviračių takų, jų tinklą dar galėtų išplėsti. Saugūs ir patogūs dviračių takai padėtų skatinti žmones dažniau rinktis dviratį ar vaikščioti pėsčiomis, taip mažinant automobilių naudojimą ir oro taršą. O ir spūsčių sumažėtų
Per pastaruosius metus matau tam tikrų teigiamų pokyčių – mieste įrengiami dviračių takai, atnaujinami viešieji parkai ir želdynai, o miesto atliekų tvarkymas po truputį tobulinamas. Vis dėlto, yra dar daug sričių, kur Klaipėda galėtų pasistengti.
Klaipėda galėtų prisidėti prie pastatų, tame tarpe ir daugiabučių renovacijų.
Kai kuriuos gyventojus dar reiktų pamokyti, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas.
Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas gyventojų sąmoningumo ugdymui apie tvarumą, aplinkosaugą ir klimato kaitos mažinimą.